Skaitymas balsu duoda žodžių, artumo ir ramią akimirką dienoje, kuri šiaip būna pilna darbų. Tai žino dauguma. Sunkiausia jį įgyvendinti, kai vakarienė užsitęsė, kažkas atsisako valytis dantis, o jūs patys vos neužmiegate ties antru puslapiu. Štai ką sako tyrimai, kaip skaitymas gali atrodyti skirtingame amžiuje ir kaip jam surasti vietą, kuri išsilaikys.
Žodžiai, kurių neišgirsi prie vakarienės stalo
Knygų kalba kitokia nei kasdienė. Prieškambaryje sakome „apsiauk batus“, prie stalo klausiame „ar nori dar pieno?“. Pasakoje kažkas sėlina per rūko apgaubtą mišką, slibinas sunkiai atsidūsta, o durys girgžda ant vyrių. Kai skaitote balsu, vaikas sutinka žodžių, kurių kitaip girdi retai, ir tokiame kontekste, kuris padeda juos suprasti.
Kiek tai sudaro, 2019 metais suskaičiavo Ohajo valstijos universiteto mokslininkai, vadovaujami Jessicos Logan. Vaikas, kuriam kasdien perskaitomos penkios paveikslėlių knygos, iki penkerių metų išgirsta maždaug 1,4 milijono žodžių daugiau nei vaikas, kuriam niekada neskaitoma. Penkios knygos per dieną yra daug, bet ir viena knyga per dieną per metus virsta daugybe tūkstančių žodžių.
Yra ir tai, ko suskaičiuoti neįmanoma. Knyga leidžia kalbėti apie dalykus, kuriuos sunku iškelti tiesiai, pavyzdžiui, baimę, pavydą ar buvimą naujoku, nes juos jaučia knygos veikėjas, o ne pats vaikas. Ir tai akimirka, kai suaugęs sėdi ramiai, šalia, ir nežiūri į telefoną. Daugeliui vaikų būtent ši dalis ir įsimena.
0–2 metai: balsas, rimai ir rodymas pirštu
Patys mažiausieji labiau klausosi balso nei siužeto. Juos patraukia rimai, kartojimai ir garsai, tokie kaip „au au“ ar „brum brum“, o tą pačią knygą galima skaityti dvidešimt kartų. Kartoninės knygos atlaiko net kramtymą.
Nieko tokio, jei tekstą niekada neperskaitysite nuo pradžios iki galo. Rodykite paveikslėlius, sakykite, ką matote, ir laukite vaiko garsų. Akimirka gali baigtis tada, kai vaikas nušliaužia šalin. Eilėraštukai ir dainelės taip pat tinka; tai skaitymas balsu be knygos, ir jis keliauja kartu net prie vystymo stalo. Daugiau apie istorijas patiems mažiausiems rasite skiltyje 0–2 metai.
3–5 metai: ateina klausimai
Kodėl jis taip daro? Kas būtų buvę, jei ji nebūtų atidariusi durų? Leiskite klausimams plaukti, net jei penki puslapiai užtrunka ketvirtį valandos. Pokalbis apie knygą yra toks pat skaitymas kaip ir pats tekstas.
Tai ir amžius, kai tą pačią knygą reikia skaityti kiekvieną vakarą tris savaites iš eilės ir kai jus pataiso, jei praleidžiate žodį, nes jau vėlu. Tai vargina. Bet tai ir ženklas, kad istorija tapo vaiko istorija. Daugiau apie knygas 3–5 metų vaikams.
6–9 metai: viena knyga keliems vakarams
Dabar jau galima skaityti ilgesnę knygą keletą vakarų, po vieną skyrių. Sustoti pačioje įtempčiausioje vietoje ir tęsti rytoj yra vienas geriausių būdų laiku paguldyti vaiką į lovą.
Mokyklą pradėję lankyti vaikai dažnai patys skaito paprastesnes knygas ir mano, kad jos kiek nuobodokos. Skaitymas balsu gali pasiūlyti istorijų, kurios dar per sunkios skaityti pačiam, bet ne per sunkios suprasti, ir palaikyti norą skaityti, kol savarankiškas skaitymas dar eina lėtai. Istorijose 6–9 metų vaikams daugiau dialogų ir yra iššūkis, kurį reikia įveikti.
10 metų ir vyresni: tęskite vis tiek
Daugelis nustoja skaityti balsu, kai vaikas išmoksta skaityti pats, bet nėra jokios priežasties liautis, kol tai patinka jums abiem. Skaitykite pakaitomis: jūs vieną skyrių, vaikas kitą. Arba skaitykite tą pačią knygą kiekvienas atskirai ir aptarkite ją per vakarienę, tarsi dviejų žmonių knygų klube. Garso knygos automobilyje taip pat tinka. Knygose 10 metų ir vyresniems ilgesnės pastraipos ir daugiau įtampos.
Kaip skaitymas tampa įpročiu
Skaitymą balsu įpročiu retai paverčia valios jėga. Paverčia nuolatinė vieta dienos eigoje. Daugeliui tai laikas po dantų valymo, lovoje, prie uždegtos lempos. Kitiems tai pusryčiai ar kelionė autobusu. Rinkitės laiką, kuris išsilaikys net pavargusį lapkričio antradienį.
Geriau dešimt minučių daugumą vakarų nei valanda sekmadieniais. Laikykite knygas ten, kur sėdite, o ne lentynoje kitame kambaryje. Kartais leiskite paskaityti kam nors kitam, močiutei ar vyresniam broliui ar seseriai, kad vaikas išgirstų kitą balsą. O jei vieną vakarą praleidžiate, nieko baisaus. Tęsite rytoj. Daugeliui natūrali pradžia yra pasaka prieš miegą.
Palikite telefoną kitame kambaryje. Ne tam, kad kas nors turėtų gėdytis, o todėl, kad ant naktinio staliuko užsižiebiantis ekranas traukia žvilgsnį, ir vaikas tai pastebi.
Leiskite vaikui rinktis, net ir septintą kartą
Biblioteka yra paprasčiausia vieta pradėti. Ten galima pasiimti daug knygų iš karto ir grąžinti tas, kurios nepatiko, o vaikų skyriaus bibliotekininkai mielai patars.
Leiskite vaikui rinktis, net jei septintą kartą iš eilės tai bus knyga apie ekskavatorius. Pats išsirinkęs vaikas klausosi kitaip. Įterpkite ir tai, kas patinka jums; jūsų džiaugsmas istorija girdisi balse. Pažintinės knygos apie gyvūnus, kosmosą ar žmogaus kūną irgi yra skaitymas balsu.
Istorijos, kuriose vaikas atpažįsta save, savo kiemą, savo šunį ar brolį ar seserį, paprastai sukelia ypač daug klausimų. Yra apie tai net tyrimas: Didžiosios Britanijos ikimokyklinukai geriau įsiminė naujus žodžius, kai tie žodžiai buvo knygoje, kurioje dalyvavo jie patys. Tyrimas buvo nedidelis, tik aštuoniolika vaikų, tad jo reikšmės nereikėtų pervertinti. Bet jis dera su tuo, ką nesunku pastebėti ir namuose.
Jei knyga pasakoja apie kažką jautraus, pavyzdžiui, persikraustymą ar mirusį augintinį, pirma perskaitykite ją patys. Tada žinosite, kas laukia, ir galėsite pasirinkti vakarą, kai bus laiko pasikalbėti.
Kelios kalbos prie lovos
Jei namuose kalbate keliomis kalbomis, skaityti balsu galima jomis visomis. Skaitykite ta kalba, kuria patys jaučiatės labiausiai kaip namie. Sklandžiai skaitomas tekstas atgyja, o tekstas, su kuriuo grumiatės, lengvai tampa sustingęs, ir vaikas išgirsta kalbą tokią, kokia ji skamba, kai kas nors ją myli.
Kai kurios šeimos pasidalija: vienas suaugęs skaito viena kalba, kitas kita. Kiti laisvai pasakoja savo kalba pagal paveikslėlius knygoje lietuvišku tekstu. Daug bibliotekų turi knygų įvairiomis kalbomis.
Kai vaikas pradeda skaityti pats
Skaityti pačiam iš pradžių sunku, o knygos, kurias vaikas įveikia savarankiškai, dažnai būna paprastesnės nei istorijos, kurias jis nori girdėti. Toliau skaitykite balsu greta. Kartais leiskite vaikui paskaityti jums, netaisydami kiekvieno žodžio, arba skaitykite pakaitomis po puslapį.
Vaikas, kuris moka skaityti, bet vis tiek nori, kad jam skaitytų, nežengė atgal. Jis nori to, ką duoda skaitymas balsu: artumo, balso ir istorijų, kurios šiek tiek didesnės, nei jo paties skaitymas kol kas įveikia.
Norite pamatyti baigtą knygą prieš apsispręsdami? Peržiūrėkite mūsų knygų pavyzdžius.
